SD kortelė (pilnas pavadinimas Secure Digital Card) yra integruota mikroschema, saugoma kompaktiškame plastikiniame dėkle, kaip kad parodyta nuotraukoje. Ją 1999 metais sukūrė Toshiba, Matsushita Electric ir SanDisk kompanijos. SD kortelės skirtos saugoti ir keistis duomenimis tarp įvairių įrenginių (vaizdo kamerų, fotoaparatų, mobiliųjų telefonų, mp3 grotuvų), kurie turi SD kortelių lizdą. Dažniausiai jose laikoma video, garso ir vaizdo įvairių formatų failai (.avi, .jpg, .wav ir t.t.)
Standartiniai SD kortelių dydžiai svyruoja nuo 8Mb iki 32Gb (bet parduotuvėse dažniausiai siūloma įsigyti 1Gb, 2Gb, ir 4Gb modelius).
Didesnės nei 4Gb SD kortelės yra gaminamos su SDHC technologija. Kadangi SD nuo SDHC dydžiu nei forma nė kiek nesiskiria, tai gali sukelti tam tikrų nesklandumų, nes senesni įrenginiai gali nepalaikyti SDHC formato (t.y. 2Gb SD kortelė fotoaparate gali veikti, o jau 8Gb SDHC gali būti neatpažinta)
SD kortelės dydis yra 32mm ilgis, 24mm plotis ir 2.1mm storis.
SD kortelės buvo sukurtos kaip MMC kortelių nauja versija, todėl dažniausiai įrenginiai gali naudoti ir MMC ir SD tipo korteles (žiūrėkite savo įrenginio instrukcijoje). Tačiau tarp SD ir MMC kortelių yra keletas skirtumų:
- SD kortelė yra asimetriška, tai neleidžia jos įdėti į įrenginį. MMC kortelę galima per klaidą neteisingai įdėti, tačiau kontaktai vis tiek nesusimaišys.
- SD kortelės yra storesnės už MMC, todėl į tik MMC kortelėms skirtus lizdus SD kortelės netilps.
MiniSD ir microSD kortelės gali būti naudojamos kaip SD kortelės visuose įrenginiuose (kamerose, fotoaparatuose ir t.t.) su paprastu adapteriu. Tereikia miniSD kortele įdėti į adaptorių ir šitokią sistemą galima dėti į visus SD lizdus.
SD kortelės perduoda duomenis 10-20 Mbitų/s greičiu, bet šis dydis gali svyruoti į vieną ir kitą pusę, nes dažnai naujos technologijos spartina perdavimo greitį.
SD kortelės šone turi rašymo draudimo mygtuką. Nuleidus šį mygtuką, kortelė užrakinama ir tada iš jos galima tik skaityti informaciją. Taip išvengiama atsitiktinio duomenų sunaikinimo.
